- pažas
- pãžas sm. (2) TrpŽ istor. 1. viduriniais amžiais – bajorų kilmės jaunuolis, patarnaujantis kilmingam asmeniui. 2. carinėje Rusijoje – privilegijuotos bajorų karo mokyklos (vadinamojo pažų korpuso) auklėtinis.
Dictionary of the Lithuanian Language.